- pražiodyti
- pražiódyti vksm. Pražiódė vai̇̃ką, kãtiną, ožiùką.
.
pražiodyti
Look at other dictionaries:
pražiodyti — tr. NdŽ, KŽ, DŽ1 1. priversti ką praverti burną arba nasrus: Pats negers, pražiodyk ir įpilk Srv. Pražiodė ir supylo vaistus katinui Aln. Ligonį atlošus pražiodžiama, inkišama gerklėn šaukštelio kotą, apteptą medum su žąsių ar kiškiataukiais… … Dictionary of the Lithuanian Language
apžiodyti — tr. priversti apžioti: Apžiodęs čia šitai, papjovęs po kaklo Vž. žiodyti; apžiodyti; atžiodyti; išžiodyti; pražiodyti; razžiodyti … Dictionary of the Lithuanian Language
atžiodyti — tr. atverti: Burną atžiodė ir man visus po vieną dantis išrinko iš burnos LTR(Slk). žiodyti; apžiodyti; atžiodyti; išžiodyti; pražiodyti; razžiodyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išžiodyti — tr. Š 1. priversti atverti burną, nasrus: Išžiodęs kišk, jei nori, anam – nevalgo, i viskas End. Pūtė pūtė, atpūtė jam dvasią, tiesiai į gerklę, išžiodę Sdb. Išžiodei arklį, pažiūrėjai dantỹs ir žinai, senas ar ne Ds. Išžiodė [paršą], dasderino … Dictionary of the Lithuanian Language
prarakinti — 1 prarakìnti tr. pražiodyti: Prarakìnom su šaukščiuku dantis, įpylėm vaistus, i tu atsigavai Rs. rakinti; aprakinti; atrakinti; įrakinti; išrakinti; parakinti; parrakinti; prarakinti; prirakinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pražiodinti — žr. pražiodyti: 1. Kap pražiodìno [arklį], dantys kreivi matės Knv. Jei nori telią pagirdyt, pirmiau pražiodyk Rod. Brūžina tuos dantis pražiodìnę jam Graž. Reik pražiodinti tą ešeruką i ištrauksam gembelę Pln. Tą, pražiodinę burną, vartino… … Dictionary of the Lithuanian Language
razžiodyti — ×razžiodyti (hibr.) tr. priversti išsižioti: Anas razžiodino jį Šlčn. žiodyti; apžiodyti; atžiodyti; išžiodyti; pražiodyti; razžiodyti … Dictionary of the Lithuanian Language
sprangtis — sm. pagaliukas burnai pražiodyti ar užkišti: Mergaitei sprangtis į burną įdėtas buvo LC1885,44. Jie į burną kalbėjimo trikinimui kokį sprangtį įkišdavo prš … Dictionary of the Lithuanian Language
žiodyti — žiodyti, o (žiodžia Š), ė DŽ, žiodyti, žiõdo, žiõdė Pns caus. žioti. 1. versti žiotis: Žiodyte išžiodžiau gyvulį J.Jabl(Pšl). Žiodyk veršį ir įpilk gėralą į jo gerklę J. Matijušas pasistiebęs žiodė drigantą ir žiūrėjo į dantis rš. Karvele, tu… … Dictionary of the Lithuanian Language
